hvorfor-får-man-skæl

Pleiskanų priežastys, gydymas ir prevencija

Smulkios galvos odos atplaišėlės ar niežėjimas gali būti pleiskanų požymis, nemaloni odos būklė, kuri tam tikru gyvenimo laikotarpiu pasireiškia bent vienam iš dviejų žmonių. Šią būklę apibūdina nuo galvos odos atsiskiriančios mažos balkšvos arba pilkšvos odos atplaišėlės, dažnai pastebimos pleiskanų turinčių žmonių plaukuose, plaukų šepečiuose ir ant drabužių. Pleiskanas gali sukelti šie trys veiksniai: mikrobai, kurie natūraliai būna ant kiekvieno žmogaus galvos odos, natūralūs riebalai arba galvos odos jautrumas.

Pleiskanų priežastys

Natūraliai pasitaikantys mikrobai Malassezia globosa būna ant kiekvieno žmogaus galvos odos. Jie minta natūraliais galvos odos riebalais; šie riebalai reikalingi, kad plaukai ir galvos oda būtų gerai drėkinami. Riebalams skaidantis pasigamina šalutinis produktas, žinomas kaip oleino rūgštis. Nustatyta, kad 50 proc. žmonių yra jautrūs oleino rūgščiai, todėl jų galvos oda reaguoja sudirgimu ir uždegimu. Dėl uždegimo galvos oda tampa paraudusi ir niežtinti, todėl organizmas pradeda siųsti signalus smegenims, kad greičiau atskirtų šias odos ląsteles. Toks odos ląstelių, kurios fiziškai atrodo kaip mažos balkšvos atplaišėlės ir dažnai nubyra ant pečių, atskyrimas yra bandymas atsikratyti dirgiklio.


Nors pagrindinė pleiskanų priežastis visada bus tokia pati, šią būklę gali pabloginti kiti veiksniai. Pleiskanų problemą gali apsunkinti toliau išvardyti veiksniai.

  • Sudirgusi ir riebi oda. Tokios odos priežastis gali būti liga, pavyzdžiui, seborėjinis dermatitas. Seborėjinio dermatito požymiai – paraudusi ir riebaluota oda, padengta balkšvomis ar gelsvomis pleiskanomis. Ši liga gali apimti galvos odą ir kitas kūno sritis, kuriose yra daug riebalinių liaukų, pavyzdžiui, sritį aplink nosies šnerves, užpakalines ausų dalis, kirkšnis ir pažastis.
  • Sausa oda. Jei kenčiate dėl odos sausumo ar turite tokią medicininę problemą kaip egzema, gali būti, kad jūsų galvos oda taip pat taps sausa, pleiskanojanti ir greičiausiai labai niežės. Sausos odos atplaišėlės dažniausiai būna mažesnės ir ne tokios riebios. Oda gali būti linkusi labiau sausėti esant šaltam klimatui ir žiemos metu dėl sauso oro sąlygų.
  • Nepakankamas plovimas šampūnu. Jei plaukus plaunate nereguliariai, ant galvos odos gali kauptis riebalai ir negyvos odos ląstelės, todėl atsiranda pleiskanų. Vyriški hormonai, dar žinomi kaip androgenai, taip pat gali būti riebios arba besiriebaluojančios odos priežastis, dėl kurios gali atsirasti pleiskanų. Tačiau galvos oda gali išsausėti bei joje atsirasti pleiskanų ir dėl per dažno plaukų plovimo. Norint išlaikyti sveiką odos pusiausvyrą, galvą rekomenduojama plauti kas antrą dieną.
  • Pleiskanų atsiradimo tikimybę gali padidinti ir retas plaukų šukavimas, nes tuomet ant galvos odos kaupiasi negyvos odos ląstelės.
  • Karštis ir sausas oras. Karštis, deja, gali išsausinti galvos odą ir paskatinti pleiskanų atsiradimą.
  • Prie pleiskanų atsiradimo gali prisidėti ir oro tarša, nes ore cirkuliuojančios cheminės medžiagos gali paveikti odą ir sukelti galvos odos sudirgimą ar alergines reakcijas, dėl kurių gali atsirasti pleiskanų.
  • Plaukų priežiūros priemonės, pavyzdžiui, šarminiai šampūnai. Žmonės, turintys problemų dėl pleiskanų, turėtų rinkti neutralaus arba šiek tiek rūgštinio pH šampūną. Jei naudojate netinkamą priemonę, kuriai esate jautrūs, galvos oda gali reaguoti niežėjimu ir pleiskanojimu. Plaukų priežiūros priemonės, kurių sudėtyje yra tam tikrų aliejų, taip pat gali paskatinti pleiskanų susidarymą, nes mieliagrybiai gali maitintis šiais lipidais ir daugintis. Ant galvos odos gali kauptis ir šukuosenos formavimo priemonės, sukeldamos riebalavimąsi.
  • Nesubalansuota mityba. Pleiskanų atsiradimo galima išvengti valgant maisto produktus, kuriuose yra daug cinko, vitamino B ir riebalų.
  • Stresas gali pabloginti odos būklę ir susilpninti imuninę sistemą. Nors ant kiekvieno žmogaus galvos odos ir taip yra mikrobų Malassezia, imuninei sistemai nusilpus ar sutrikus, jie ima plisti, todėl gali atsirasti pleiskanų. Stresas gali tapti nuolatinio niežulio ir kasymosi priežastimi: kai kuo labiau kasomasi, tuo labiau galvos oda niežti. Todėl, siekiant sumažinti streso lygį ir pagerinti galvos odos būklę, į savo kasdienę veiklą svarbu įtraukti tam tikrus atsipalaidavimo būdus.

Pleiskanų požymiai

Pleiskanos – viena labiausiai paplitusių galvos odos sveikatos problemų, su kuria susiduria beveik pusė pasaulio žmonių. Kiekvienam žmogui, nesvarbu, koks jo amžius, lytis ir etninė kilmė, gali atsirasti pleiskanų; iš esmės jų gali atsirasti nuo 10 metų. Pleiskanų požymiai yra labai gerai matomi ir lengvai pastebimi, todėl dauguma žmonių sugeba juos savarankiškai nusistatyti.

Pirmasis ir dažniausias pleiskanų požymis – balkšvos spalvos odos atplaišėlės, paprastai matomos plaukuose, ant pečių ir drabužių. Odos atplaišėlių atsiranda, kai greičiau pradeda atsinaujinti galvos odos ląstelės, todėl jų atsiranda pernelyg daug ir jos pradeda luptis.

Šios atplaišėlės – tai tiesiog nekenksmingos negyvos odos ląstelės. Esant riebiai ar besiriebaluojančiai galvos odai, jos būna labiau gelsvos spalvos. Pleiskanų gali atsirasti net veido plaukuose, įskaitant antakius ir blakstienas; tokiu atveju žmogui gali būti dar nemaloniau ir prireikti tuoj pat spręsti šią problemą.

Turintieji pleiskanų gali jausti, kad jiems labiau niežti galvos odą, ypač palei plaukų liniją ir smilkinius; taip gali būti dėl odos sausumo ir uždegimo. Paprastai niežulys yra pirmas pleiskanų atsiradimo požymis ir gali būti laikomas įspėjamuoju ženklu prieš pradedant atsiskirti odos atplaišėlėms.

Niežėjimas atsiranda dėl uždegimo ir jautrumo mikrobams Malassezia globosa. Sunkesniais atvejais dėl uždegimo galvos oda ir plaukų linija net gali parausti, kaip tai atsitinka bet kuriai kitai uždegimo apimtai odos daliai.

Dažnai jaučiamas galvos odos sausumas ir įsitempimas, nes pleiskanos gali pažeisti natūralų odos drėgmės barjerą ir leisti pagrindinei drėgmei išgaruoti. Dėl to galvos oda tampa sausa ir įsitempusi.



Pleiskanų gydymas

Kadangi pleiskanos dažnai būna lėtinė problema, su ja galima susidoroti tinkamai prižiūrint odą. Galima pabandyti naudoti negydomąjį šampūną: smarkiai įtrinti juo galvos odą, paskui būtinai kruopščiai nuskalauti visus priemonės likučius. Pašalinti odos atplaišėles, riebalavimąsi ir neleisti kauptis negyvai odai gali padėti reguliarus plovimas šampūnu 3–4 kartus per savaitę.

Jei tai nepadeda, galima naudoti šampūną nuo pleiskanų. Kai kurie kasdieniai šampūnai nuo pleiskanų yra gana švelnūs, todėl juos galima naudoti kasdien, tačiau kitus rekomenduojama naudoti tik 1–2 kartus per savaitę. Šių rūšių šampūnuose yra veikliųjų medžiagų, kurios nurodomos galinėje pakuotės pusėje. Kad rezultatas būtų matomas, šampūną nuo pleiskanų reikia naudoti bent mėnesį (nebent pasireiškia neigiama reakcija), nes reikia laiko, kad atsikurtų įprastos galvos odos ląstelės.

Jei po mėnesio šampūno nuo pleiskanų naudojimo pleiskanos išlieka, be to, išbandėte ne mažiau kaip du skirtingus šampūnus, rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju arba odos specialistu. Tai svarbu, ypač jei jūsų galvos oda paraudusi, niežti ar ant jos arba kitų kūno vietų yra sausų negyvos odos žvynelių.

Gydytojas apžiūrės galvos odą ir paskirs jai tinkamus tepalus, kremus, losjonus ar šampūnus. Jei odos problema rimta, jai spręsti gali būti paskirti tam tikri vaistai.

Yra daug natūralių priemonių, padedančių gydyti pleiskanas. Viena populiariausių priemonių – galvos odai naudoti arbatmedžių aliejų. Pleiskanas galima gydyti nedideliu kiekiu šio eterinio aliejaus tepant pleiskanotus galvos odos lopinėlius arba įlašinant keletą lašų į įprastą šampūną, nes šis aliejus turi natūralių antibakterinių ypatybių. Sudrėkindamas galvos odą ir plaukus, arbatmedžių aliejus net gali padėti atverti plaukų folikulus ir pamaitinti plaukų šaknis. Tai padeda pašalinti sausumą bei niežulį ir reguliuoja perteklinį riebalų išsiskyrimą.

Be to, įrodyta, kad atsikratyti pleiskanų ant galvos odos padeda ir alyvuogių aliejus. Šiame aliejuje yra svarbiausių maistinių medžiagų ir antioksidantų, todėl jis yra puikus pasirinkimas kalbant apie aliejų plaukams. Jis gali drėkinti sausą galvos odą ir greitai nuraminti bet kokį jos pleiskanojimą. Iš esmės alyvuogių aliejus gali net išskaidyti ant galvos odos esančius nešvarumus ir perteklinius riebalus, atskirdamas negyvą odą taip, kad ji neatsidurtų plaukų folikuluose.

Naudodami šampūną, kuriame yra Australijos arbatmedžių aliejaus, švelniai ir veiksmingai sumažinsite pleiskanas. Jūsų plaukai bus švelnesni ir labiau išpuoselėti, o galvos oda švari ir sveika. Reguliariai naudodami galėsite susidoroti su pleiskanomis.


Dažniausiai užduodami klausimai apie pleiskanas

Kas yra pleiskanos?

Pleiskanos yra būklė, kai negyvos odos ląstelės atsiskiria nuo galvos odos. Beveik pusė pasaulio gyventojų susiduria su neįprastai dideliu odos pleiskanojimu, kuris gali būti lėtinis arba staiga atsirandantis dėl tam tikrų priežasčių ir kurį dažnai lydi galvos odos paraudimas ar sudirgimas.

 

Kodėl aš turiu pleiskanų?

Pleiskanos – labai dažna odos problema, kuri gali pasireikšti beveik kiekvienam, neatsižvelgiant į jo amžių, lytį ar etninę kilmę. Pleiskanas gali sukelti tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, nepakankamai dažnas plovimas šampūnu, per gausiai naudojamos plaukų formavimo priemonės, stresas, nesubalansuota mityba ir rimtos odos ligos.

 

Ar pleiskanos sukelia plaukų slinkimą?

Nors apskritai tai nekenksminga būklė, mokslininkai nustatė, kad plaukai, augantys pleiskanų sudirgintoje galvos odoje, būna labiau pažeisti nei augantys ant sveikos galvos odos. Tai, kad odos paviršius susilpnina plaukų žvynelius, reiškia, kad augančių plaukų struktūra būna mažiau apsaugota. Todėl greičiausiai dėl plaukų lūžinėjimo pasireikš tam tikrų formų plaukų slinkimas. Kadangi niežulys yra vienas pagrindinių pleiskanų požymių, kasydamiesi galite dar labiau fiziškai pažeisti galvos odą ir paskatinti plaukų lūžinėjimą. Todėl, norint išvengti su pleiskanomis susijusio plaukų slinkimo, labai svarbu šią būklę kontroliuoti ir gydyti.

 

Kaip atrodo pleiskanos?

Paprastai pleiskanoms būdinga sausa, niežtinti galvos oda, kurioje gausu odos atplaišėlių. Ant turinčiųjų pleiskanų plaukų ir pečių dažnai galima matyti mažų baltų taškelių. Kartais, jei galvos oda išskiria per daug riebalų ir būna riebaluota, pleiskanos būna labiau gelsvos spalvos. Ši būklė nėra užkrečiama, tačiau gali būti nemaloni dėl plaukuose matomų mažyčių baltos spalvos atplaišėlių, o turintieji daugiau pleiskanų gali jausti nepatogumą, jei jų plaukai tamsūs arba dėvėdami juodus drabužius, nes pleiskanos gali būti aiškiai matomos.

 

Ar pleiskanos – tai grybelis?

Pačios pleiskanos nėra grybelis; tačiau jas sukelia Malassezia globosa, natūraliai esantis grybelis. Šis grybelis būna ant kiekvieno galvos odos ir skaido riebalus; šios reakcijos šalutinis produktas – oleino rūgštis. Nustatyta, kad vienas iš dviejų žmonių pasaulyje yra jautrus oleino rūgščiai, į kurią reaguodama galvos oda tampa sudirgusi ir greičiau pradeda atnaujinti odos ląsteles, kurios vėliau atsiskiria kaip baltos atplaišėlės.

 

Kaip apibūdinti skirtumą tarp galvos utėlių ir pleiskanų?

Ir galvos utėlės, ir pleiskanos gali turėti panašių pastebimų požymių, tokių kaip niežėjimas ir balti taškeliai ant galvos odos. Kadangi galvos utėlės per galvos odą minta žmogaus krauju, jos gali sukelti galvos odos niežėjimą besimaitindamos, o pleiskanos gali sukelti niežėjimą, kai galvos oda yra labai sausa. Tačiau, kai yra utėlių, ant galvos odos galima pastebėti baltų taškelių judėjimą ir prie odos prilipusias glindas. Pleiskanų atveju balti taškeliai lengvai išbyra, o galvos oda gali būti padengta gelsvomis ar balkšvomis plokštelėmis arba riebi. Šių problemų priežastys skiriasi, tačiau su abiem būklėmis galima lengvai susidoroti esant tinkamai priežiūrai.

Jei manote, kad turite pleiskanų ir ilgiau nei mėnesį naudojote šampūną nuo pleiskanų be pastebimo pagerėjimo, turėtumėte pasikonsultuoti su savo gydytoju, kuris paieškotų kitų gydymo būdų.